Edukacinė pamokėlė su "Boružėlėmis"

Kinku linku, kinku linku
Taip mama duonutę minko.
Tekš patekšt taip apvalius
Daro ji paplotėlius.
Kelia, tupdo juos ant ližės
Šliumt į pečių atsigrįžus.
Koja trept, krosnin šlept
Paskubėk duonutę kept.

 

 Vasario 5 d. nuo seno lietuviai garbino ugnies deivę Gabiją ir kasdieninį maistą – duoną. Šią dieną buvo kepama duona, atliekamos aukojimo apeigos Žemynai ir Žemėpačiui. Tikėta, kad apeigose pašventinta duona pagelbsti kilus gaisrui, saugo nuo ligų: nuo blogos akies (nužiūrėtom karvėms grąžina pieną, atkeri nužiūrėtus žmones), padeda gydyti akių ligas, žaizdas, saugo nuo gyvatės įkandimo (reikia neštis kišenėje kai eini į mišką). Kilus gaisrui, duonos būdavo metama į ugnį, tikint, kad ugnis nurims ir nesunaikins namų. Šventinta duonelė būdavo užkišama po trobos rąstais palubėje, įkišama į namo pamatus. Tokios duonos gabaliuką padėdavo ant krosnies, kad ugnis iš namų neišeitų ir neišplistų. Kilus perkūnijai, tokią duoną laikydavo suspaudę rankoje, kad perkūną atbaidytų. Motinos, išleisdamos sūnus į kariuomenę, į drabužius įsiūdavo duonos trupinį, tikėdamos, kad sūnų aplenks kulka.

Minint šią dieną bibliotekos vedėja Vilija Macienė susipažinti su duonos kepimu pakvietė  ikimokyklinukus, grupės „Boružėlės“  vaikučius. Į biblioteką juos atlydėjo auklėtojos Jolanta ir Nijolė. Vaikučius šio amato mokė kultūros filialo vedėja Jovita. Jie visi kartu ruošė, maišė, o vėliau ragavo dar šiltą, gardžiai kvepiančią duonelę.