Aplankėme kaimyninę Latviją
Keliaujame kasmet, šiemet pasirinkome aplankyti kaimyninę Latviją. Išvykos diena sutapo su istorinio krovinio kelione. Išvakarėse išlydėję krovinį, ryte puikios nuotaikos, su šiek tiek miego trūkumu, 45 bendruomenės nariai rinkomės į autobusą ir pajudėjome tikslo link.
Lydimi gidės Dianos Butkutės iš Gargždų, klausydami jos pasakojimų apie kaimyninę Latviją. Pabaltijo šalių gyventojų papročius, skirtumus ir panašumus.
Pirmasis sustojimas Liepojoje. Miesto istoriją ir įdomybes pristatė vietinė gidė Marina. Su baltu pavydu grožėjomės Baltijos jūra, jos tuščiu paplūdimiu, kurio jie turi daug lyginant su Lietuva. Gidės Marinos pajuokavimu, imkite smėlio kibirais ir vežkitės, vis tiek jį jūra atskalaus pas mus.
Su nekantrumu laukėme edukacijos – spektaklio „ Už grotų“ Karuosto kalėjime. Istorinės tikrovės atkūrimas pagal pasakojimus iš Karuosčio kalėjimo gyvenimo dalyvaujant mums. Įvykių atkūrimo esmė ir tikslas – leisti kiekvienam dalyviui pasijusti kalinio kailyje ir susipažinti su įdomiausiais ir labiausiai šokiruojančiais faktais iš kalėjimo istorijos. Buvo ir baimės, ir juoko...
Autentiškame kalėjimo bufete pasivaišinome pietumis iš neržaveikinių lėkščių. Geros nuotaikos, pilnu pilvu, palikome Karuosto kalėjimą ir iškeliavome į Venspilį.
Ventspilis dažnai vadinamas Latvijos gėlių sostine dėl unikalių gėlių skulptūrų, laiką rodančio Gėlių laikrodžio. Malonūs įspūdžiai liko aplankius Venspilio bibliotekos padalinį - Perventos biblioteką, įsikūrusią moderniame pastate. Tai biblioteka – be laiptų. Net ir niekuomet nesilankiusieji Ventspilyje yra girdėję apie simpatiškas karvutes, kurios ganosi įvairiose Ventspilio vietose. 2002 m. Ventspilyje buvo sukurtos 26 natūralaus dydžio karvės. Šiame projekte dalyvavo įvairūs menininkai bei įžymybės. Aplankėme senatvės dienas leidžiantį 1967 m. statytą žvejybos laivą „Azova“, kurio denį apžiūrėjome, o greta stovinčioje iš laivų inkarų grandinių suvirintoje milžiniškoje Grandinių kėdėje pasėdėjome.
Pamatėme didžiausią Baltijoje inkarų kolekciją, žaidimų aikštelę (Venspilis – šeimų miestas) ir siaurų bėgių kelią, kuriuo galima pasivažinėti tikru 1916 metų traukiniu. Inkarų takas yra 730 m ilgio, pats didžiausias inkaras sveria 23 tonas ir yra 6 metrų aukščio.
Viena iš svarbiausių senamiesčio dalių – Rotušės aikštė, kurioje stovi miesto puošmena liuteronų Šv. Nikolajaus bažnyčia. Užsukome į rekonstruotą Turgaus aikštę, kur kiekvieną dieną renkasi vietos ūkininkai su savo gėrybėmis. Turgaus centre stovi varpų ir laikrodžių bokštas. Trijų laikrodžių ciferblatai rodo Latvijos laiką, mėnulio fazę ir atitinkamą savaitės dieną.
Su kaimynine Latvija atsisveikinome Jūrkalnėje, kurioje „įnauguravome“ naujus bendruomenės narius – Sonatą ir Vytautą, Guodą ir Vladą, Eriką ir Donatą.
Daug pamatę, bet nepavargę, nes oras puikus, keliautojų grupė šauni, su daina grįžome namo į Lietuvą, į mylimą Kūlupėnų kaimą.
Transporto nuomos išlaidos finansuojamos Kretingos rajono savivaldybės lėšomis, įgyvendinant projektą „Bendruomeniškumas – ateities garantas“.
Projekto vadovė Jūratė Mačernienė
Žr. Foto albumą
